- kapa
- 1 kapà (plg. la. kapa, l. kopa) sf. (4, 2) 1. SPII52, SD104, R, N, K, M, Tvr 60 vienetų: Kiaušių kapà, pusė kapõs KII166. Silkių kapà Erž. 10 kãpų J.Jabl. Trys kãpos rugių Dkš. Tegul suverpia kapą tolkų BsPIV243. Kapà kiaušinių OG279. Linus rauna kapõm Klov. Parduok man pustrečios kapõs kiaušių KGr417. Kiek čia išeitų kãpai lentų? Gdr. Sudžiauna keturiolika kãpų linų Užg. Pirkau kãpą agurklų Šv, Vj. Brandūs rugiai: iš kãpos dvi puskartės grūdų prisikulia Dkš. Penkiolika kãpų rugių OZ22. Marti kãpą pautų pardavė už auksiną J. Tris kapas [kūlių] į tą stogą įstiegiau MŽ256. Moterų pusė kapõs sūnelius palydėt pasisiūlė K.Donel. Po kapą metų esame jau baigę T.Tilv. ^ Kalnais nuginiau, kalnais parginiau, kapomis skaičiau, vieno neradau ir to paties pasigedau (audeklą metant) Sim. Kapà, kapà su dešimčia (kudakina višta, padėjusi kiaušinį)! Ds, Slm, An. Už tabokos lapą gausiu bernų kãpą (juok.) Švnč. Už taboko lapą gauni bernų kãpą, už rūtų šakelę tik vieną bernelį Erž. Kiek tokių šlapių į kapą eina? (sakoma juokaujant dėl kieno silpnumo, menkumo) Iš. 2. didelis skaičius: Ten ėjo jų kãpoms Erž. 3. kupeta, guba: Dar mano martelė nenuilso, nenuvargo, menkuosius rugelius bepjaudama bepjaudama, mažuosius pėdelius ... nešiodama nešiodama, retąsias kapeles statydama, skaitydama (d.) TDrIV89(Vlk). Mes pjovėm rugelius, statėm kapeles, kapeles tankiausias brandų rugelių TŽII398. Šienas sukrautas kapósna MitIV171.
Dictionary of the Lithuanian Language.